Laiškai

O kiek sentimentų, kiek juoko kartais gali būti beskaitant senus blogo įrašus, senus realius laiškus, užrašines ar dienoraščius. Dar tiek atrandame paskutinę po lentynų užkampius. Ir vis dėlto naujojo blogo ir dar vieno semestro proga sugalvojau padaryti eilinę reformą bei prasimėtyti nereikalingus senus sąsiuvinius, lapelius ir dar visokiausius galus, kad tilptų naujieji.
Kaip visad nemažas šūsnis makulatūros nestebino, tačiau netyčia užtiktas segtuvas su senais laiškais tikrai privertė paaukoti ne vieną minutę ir vėl pasinerti į senus laikus. Postscrossing atvirutės, bepročių klubo susirašinėjimai, šv. Kalėdų sveikinimai ne kartą privertė nusišypsoti, bet turbūt labiausiai nepamiršiu Gretuko laiškelių. Ir kas galėjo pagalvoti kad nuo pirmojo laiško (gauto 2008-08) praėjo jau tiek laiko. Skaičiau ir nuoširdžiai juokiausi prisimindama VG, „Marizzitos su Pablitu“ laikus, meiles seiles, keisčiausius sapnus ir kitokias linksmas, o kartais nevisai istorijas, klausimus bei atsakymus. Dabar pagalvojus, kai kas net juokinga, tačiau tokių dalykų pamiršti tiesiog neįmanoma. Net jei ir susipažįsti internete. :)*